- žygūnas
- 2 žygū̃nas, -ė smob. (2) [K], LsB397, K.Būg, Rtr, BŽ100,600, DŽ, NdŽ, KŽ 1. Q413, Lex70, Krz162, CII299 keliautojas. 2. R81, MŽ107, N pasiuntinys: Didysis Lietuvos kunigaikštis, susirūpinęs, kad lenkai visi del lietuvių pabėgimo nenustotų drąsos, siuntė vieną paskui kitą žygūną pas karalių, kad nė akies mirksnio nesutruktų, mūšio neatidėliotų LTII396. Kunigaikščio žygūnai sustojo pamainyti žirgų K.Brad. Ir kaip gudriai jis panaudojo žinią, kurią žygūnas atnešė į puotą J.Marcin. Pusė dienos prieš mums iškeliaujant buvo pasiųstas žygūnas pranešti karaliui apie mūsų atvykimą rš. | prk.: Ir aš buvau nuolatinis žygūnas tarp sodžiaus ir dirbančiųjų vyrų M.Katil. Mąstė (mintis) yra greita žygūnas, n’išmastuotas erdvybes gali perskristi Gmž. 3. A1884,200, L, L523 paštininkas: Krasininkai (žygūnai) juos (laikraščius) tankiai pražudydavo VŽ1905,74.
Dictionary of the Lithuanian Language.